Kairiajame bažnyčios transepte – Šv. Kryžiaus Jono altorius. Paveikslą, kuriame vaizduojamas Šv. Kryžiaus Jonas su karmelitišku abitu suklupęs priešais Dievo Motiną su Kūdikiu ant kelių, 1892 m. nutapė Mykolas Elvyras Andriolis. Sekmadienį apie gruodžio 14 d. parapijoje švenčiami Šv. Kryžiaus Jono atlaidai.

Šv. Kryžiaus Jonas (1542–1591)

Ispanų šventasis (šventė gruodžio 14 d.), kanonizuotas 1726 m., Bažnyčios mokytojas, mistikas, teologas, poetas, Karmelitų ordino atnaujintojas (kartu su šv. Terese Aviliete).

1563 m. įstojo į Karmelitų ordiną, 1567 m. susipažino su šv. Terese Aviliete ir 1572 m. apsigyveno Avilos vienuolyne, kurio vyresnioji buvo šv. Teresė. Buvo jos nuodėmklausys ir dvasios vadovas. Abu nutarė reformuoti Karmelitų ordiną ir įkūrė griežtesnės regulos Basųjų karmelitų ordiną. Kilus ginčui tarp reformuotųjų ir nereformuotųjų karmelitų dėl jurisdikcijos, Jonas 1577 m. buvo suimtas ir uždarytas į Toledo vienuolyną, iš kurio po metų pabėgo. Vėliau buvo Granados vienuolyno viršininku, nuo 1585 m. – Andalūzijos generaliniu vikaru, tačiau 1591 m. atleistas iš visų pareigų ir ištremtas i Penuelos vienuolyną, kurį poetiškai vadina „tyrais”.

Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad šventojo brolis, o vėliau ir kiti žmonės matę ant jo palaikų pasirodančius Kristaus ant kryžiaus, Švč. M. Marijos, Elijo, šv. Pranciškaus Ksavero, kitų šventųjų atvaizdus.

Dailės kūriniuose šv. Kryžiaus Jonas dažniausiai vaizduojamas karmelitų ordino vienuolynuose ir bažnyčiose. Jis vilki karmelitų abitu, prie kojų guli jo parašytos knygos. Dažnai vaizduojamas kartu su šv. Terese Aviliete.

1926 m. popiežius Pijus XI šv. Kryžiaus Joną įtraukė į Bažnyčios mokytojų eiles.