Bažnyčios šventoriaus šiauriniame kampe stovi koplytėlė, pastatyta 1901 m. bažnytinio jubiliejaus proga. Ant tašyto rausvo akmens, kvadratinio su išpjautais kampais cokolio kyla korpusas, surinktas iš lietų ketaus elementų. Cokolio formą kartoja keturios mažėjančios ketinės pakopos. Korpuso kampuose stypso plonos neogotikinės kolonėlės, užbaigtos smailėmis. Į jas remiasi piramidinis stogelis, papuoštas trikampėmis ažūrinėmis vimpergomis, pumpurais, arkutėmis, kiaurapjūvėmis rozetėmis. Viršutinė koplytėlės dalis primena baldakimą. Apatinė dalis, apie trečdalis vis aukščio, uždara, su smailių arkučių rėmeliais ir įrašais lenkų kalba (Evangelijos citatomis ir statybos datomis). Ši dalis yra iš ketaus nulietos Kristaus su kryžiumi figūros postamentas.

Serijinės gamybos neogotikinė koplytėlė – būdingas istorizmo laikotarpio mažųjų formų architektūros pavyzdys.

Parengta pagal leidinį „Kauno architektūra“